Anksčiau tai vadindavome tiesiog labai mažu butu, o dabar tai – kompaktiškas butas. Didėjant centralizacijai, didmiesčiuose gyvenamasis plotas tik brangsta, todėl dažnas naujakurys renkasi itin nedidelius 18 – 25 kvadratinių metrų butus, neretai įrengiamus buvusiuose bendrabučiuose. Tačiau sumaniai įrengtame bute vietos nepritrūks. Tereikia išsirinkti tinkamus baldus (pavyzdžiui, iš interneto parduotuvės: https://www.b-a.eu/c1944/Baldai) ir laikytis keleto esminių principų. Keletas patarimų padės pasirinkti tinkamus baldus kompaktiškam butui ir paversti nedidelę erdvę pilnai atitinkančia modernaus miestiečio lūkesčius.
Šviesos gaudymas ir erdvės plėtimas
Pirmoji taisyklė, kurios reikėtų laikytis, norint pergudrauti optikos ir fizikos dėsnius bei vizualiai praplėsti erdvę – tai šviesos gaudymas. Reikėtų rinktis kiek įmanoma daugiau šviesių spalvų. Šviesiausia, aišku, yra balta, nes ji atspindi visas spektro spalvas. Geriausia rinktis baltos spalvos lubas, sienas, grindis ar kažką iš šių elementų. Tuomet joks kampelis neliks paskendęs tamsoje ir erdvė atsiskleis pilnu savo dydžiu. Vizualiai ją padidinti padės veidrodžiai. Įrenginėjant nedidelę gyvenamąją erdvę apie veidrodį reikėtų galvoti ne tik kaip apie paveikslėlį, į kurį tilptų jūsų galva šukuojantis, skutantis barzdą ar valantis dantis, bet kaip apie šviesą atspindinčius paviršius, padvigubinančius erdvę. Sumaniai klijuokite ir kabinkite veidrodžius, kai atrodys, kad tą galite padaryti tikrai veiksmingai, siekiant vizualiai praplėsti erdvę. Gudrybė – veidrodžiai, panašūs į langus, turintys lango rėmo tipo apvadus. Gerai pasukus galvą, tikrai rasite būdų kaip apgauti save pačius ir visus, įėjusius į namus, ir „padidinti“ plotą. Taip pat atkreipkite dėmesį ir į dirbtinio apšvietimo galimybes. Mat šviestuvai, lempos ir lemputės gali taip pat padidinti erdvę bei atkreipti dėmesį į tam tikrus jos aspektus.
Kaip sniegas pamažu Vilniuje tirpsta 
Kartais, kai yra nedidelis automobilio 
Už ką žmonės moka, gyvendami mieste? Paimkime paprastą žmogų, darbuotoją, dirbantį kažkur miesto įmonėje. Jis susimoka mokesčius už daug skirtingų dalykų. Kai kurie mokesčiai yra mokami jo darbdavio ir tas žmogus net nežino, kad jie yra mokami. Tačiau tai, kad jis gamina vertę įmonei, jau iškart sukuria tuos pačius mokesčius. Taigi, tiesiogiai ar ne, jis moka mokesčius ir generuoja buhalterinę apskaitą. Kiekvienai įmonei, visų pirma, tenka mokėti nuomos mokestį. Tuo tarpu, tas, kas nuomoja patalpas, moka mokesčius valstybei už pajamas, gautas iš nuomos. Taip pat yra sumokami mokesčiai už darbuotoją kaip asmenį. Reikia mokėti socialinį draudimą kelių rūšių, gyventojų pajamų mokestį. Vėliau prasideda visokie pridėtinės vertės mokesčiai tada, kai skaičiuojamos išlaidos ir pajamos. Juk viskas kažkurioje įmonėje turi būti paremta tais mokesčiais. Turi būti perkamos prekės arba žaliavos, gaminama produkcija arba teikiamos paslaugos, nuo jų mokami mokesčiai. Įdarbinus žmones, už juos taip pat tenka nemažai mokėti. Ir už tai, kad jie drausti arba ne, ir už jų atostogas, išeitines, motinystės atostogas. Kol kas buhalterinė apskaita Vilniuje įmonėms yra gana sudėtinga. Naujasis darbo kodeksas galėtų šiek tiek palengvinti mokestinę naštą. Tačiau tikriausiai tai būtų dar negreit, nes reikia, kad kodeksas ne tik darbdaviams lengvintų biurokratinius slenksčius, bet ir suteiktų apsaugą darbuotojui.
Aišku, jeigu žiūrėsime į lėktuvų bilietų kainas, matysime, kad į Maskvą neskrenda patys pigiausi, tačiau tikrai rasime ir nebrangių. Ir visgi visi dejuoja, kad tokia kelionė kainuoja brangiai. Iš kur tuomet tas brangumas, ar Rusijoje viskas labai brangu? Pasirodo, ten vykstant jums reikės vizos. Todėl verta vykti trumpesniam laikotarpiui, nes viza kainuos pigiau. Be to, galima važiuoti labiau žiemos metu negu vasariniu. Pačioje Rusijoje nėra labai brangu, tačiau turistinėse vietose, tokiose kaip Maskvoje, Sant Peterburge, tikrai viešbučiai nebus labai pigūs.