Trąšų pasirinkimas yra labai didelis, tačiau visas jas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: organinės arba ekologiškos trąšos, mineralinės trąšos ir bakterinės trąšos. Nepriklausomai nuo jų rūšių, visos pasiekia tą patį tikslą – gerina augalų augimą. Trąšos veikia dviem būdais. Pirmuoju jos veikia augalo augimą, o antruoju – gerina dirvožemį.
Mineralinės trąšos yra daugiausia gaminamos ir parduodamos. Jų galima rasti įvairiose parduotuvėse, kuriose prekiaujama trąšomis. Mineralinės trąšos gaminamos pramoniniu būdu. Jos gaunamos iš mineralų ir uolienų. Pagal savo sudėtį jos skirstomos į pagrindines, kurios vadinamos makroelementinėmis ir į mikroelementines. Norint suprasti ką, kas reiškia, galima paminėti, kad makroelementinės yra tos, kurios turi azoto, fosforo, kalio. Jos taip pat dar gali būti skirstomos į smulkesnes grupes, pavyzdžiui, gali būti tik vienas elementas, tarkim, amonio salietra. Taip pat gali būti sudėtinės mineralinės trąšos, kurių sudėtyje bus ne vienas elementas, o jų grupė t.y. daugiau kaip du elementai. Gamintojai gamina ir kompleksines trąšas. Jų sudėtyje taip pat yra daugiau kaip dvi medžiagos. Ir paskutinė grupė – trąšų mišiniai. Tokiomis trąšomis vadinamos tokios trąšos, kurių sudėtyje yra ne mažiau, kaip dvi trąšų rūšys, kurios tarpusavyje sumaišytos mechaniniu būdu. Tuo tarpu mikroelementinės trąšos yra tokios, kurių augalams reikia labai mažų kiekių, tačiau jų vis tiek reikia ir be jų negalima apsieiti.
Bakterinės trąšos arba dar vadinami bakteriniai preparatai, yra gaminami auginant bakterijų masę. Tokios trąšos reikalingos dirvai gerinti ir augalams augti. Tiesa, šių preparatų nėra itin daug ir juos naudoja nedaugelis. Nors pastebimas didesnis susidomėjimas šiomis priemonėmis.
Dabar populiarėja ekologiškos trąšos, kurios dar vadinamos organinėmis. Tai augalų maisto elementai. Nuo mineralinių trąšų jos skiriasi tuo, kad svarbios medžiagos susidaro ne mineraliniuose junginiuose, o organiniuose junginiuose. Jų veikimas yra lėtesnis, nei mineralinių, nes tam, kad augalai galėtų pasisavinti naudingas medžiagas, pirmiausia turi savo darbą atlikti dirvoje esantys mikroorganizmai. Tik juos suskaidžius gaunamos tos medžiagos, kurios naudingos augalams ir juos gali pasisavinti iš dirvos. Pačios populiariausios organinės kilmės trąšos yra mėšlas, kompostas, durpės ir žalioji trąša. Nors tokių trąšų veikimas lėtas, tačiau poveikis labai geras. Gaunamas ne tik didesnis derlius, bet ir tuo pačiu pagerinama dirvožemio būklė. O tai labai gerai norintiems geros dirvos ir gero derliaus.