Prieš kurį laiką savo senąją mašiną atidavėme į autosupirktukas.lt. Ji buvo sena ir turėjo visokių gedimų, todėl jau nesinorėjo ilgiau su ja žaisti ir dar ieškoti, kas pataisytų. Be to, ir pardavinėt patiems nesinorėjo. Beje, ši įmonė gana brangiai superka automobilius, tad sužinoję apie tokią galimybę gana greitai supratome, kad privalome ja pasinaudoti, ir tą ir padarėme. Tačiau tik vėliau, skubiai ją pardavę, prisiminėme, kad mašinoje palikome daiktų, kuriuos gal reikėjo pasiimti, o kitus bent jau aprinkti ir išmesti. Tikriausiai Autosupirktukas tą mūsų mašinytę panaudos išrinkimui dalimis ir pardavimui. O gal kažką kito su ja darys. Bet tai vis tiek greičiausiai bus toks dalykas, kad mes negalėsime tiesiog taip kaip norime atvažiuoti po mėnesio ar metų ir pasiimti, ką palikome viduje. Juk mes ją pardavėme ir kitą dieną išvykome į užsienį… Taigi, nieko gero. Štai kas ten liko.
Maisto dėžutės, indai, įrankiai
Kadangi su senąją mašina vyras kasdien važinėdavo į statybų objektus ir juose dirbdavo, jam tekdavo nemažai laiko pietauti kažkur, kur nebuvo jokių kavinių, restoranų ar net mirko bangų krosnelės maistui pasišildyti. Taigi, reikėdavo maistą jam vežtis. Dažniausiai jį sudėdavau į specialų maisto termosą, kurį kažkada pirkome už 30 eurų. Paprastesnį, nešildomą maistą sudėdavau į maisto dėžutes. Taigi, šie daiktai liko automobilyje. Taip pat puodelis, valgymo įrankiai, servetėlių pakelis. Gal nuostolis ir nedidelis, bet visgi tai daiktai, kurie reikalingi. O norint juos vėl turėti, reikės stengtis ir ieškoti, kur vėl nusipirkti.
Aplankalai su senomis sutartimis
Dar vienas dalykas, kurį palikome ir nesusigrąžinome, tai senos sutartys. Aplankalai su jomis visada buvo kažkas tokio, ką irgi vežiodavomės automobilyje. Niekada negalvojome, kad kažkada bus mašina supirkimo punktui priduoda ir tada liks tie dokumentai. Aišku, atsižvelgiant į situaciją, kad mes apskritai emigruojame iš šalies, tai net nėra ir taip svarbu. Juk visgi tų dokumentų ir nebereikės. Kita vertus, dokumentai visuomet yra konfidenciali informacija ir jos kažkam nereikėtų palikinėti.
Šiukšlės
Ką jau ką, o šiukšles tai turbūt visi palieka senose mašinose. Man visgi šiek tiek gėda. Ten buvo ir senų maisto krepšelių, ir nešvarių nosinaičių, saldumynų popieriukų. O ką jau kalbėti apie tarą – visokius butelius, kuriuos gal dar būtume galėję ir prisiduoti bei pasidaryti vieną kitą eurą.