Nuo senų laikų įprasta mylimą šuniuką palepinti kaulais. Nors požiūris į kaulą graužiantį šunį atrodo visiškai tradiciškas ir normalus, veterinaras sako, kad šis pomėgis nėra toks nekaltas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kaulai gali sukelti gana daug rūpesčių. Vienas dažniausių – šuo gali užspringti. Be to, šunys dėl kaulų atplaišų ir gabaliukų gali patirti sunkių kvėpavimo takų problemų.
Blogoji kaulų pusė
Daugelis veterinarų vieningai sutinka – kaulai yra pavojingi augintiniams, nesvarbu, ar kalbėtume apie šunis, ar apie kates. Į veterinarijos kliniką nuolatos patenka gyvūnų, kurie užspringo ar patyrė kitų traumų dėl valgomų kaulų, nepriklausomai nuo to, ar patys juos rado, pvz., lauke, ar kaulus jiems davė šeimininkas. Paprastai tokiu atveju atliekamos operacijos, tačiau jos ne visada veiksmingos ir kartais ši situacija gali baigtis augintinio mirtimi. Jei šuo nukanda didesnį gabalą kaulo (arba kaulo gabaliukas nuskyla), šis gali užstrigti ne tik burnoje ar žarnose, bet ir stemplėje. Tokiu atveju pašalinti kaulo atplaišas yra itin sunku.
Geroji kaulų pusė
Iš kitos pusės, veterinarai pripažįsta, kad kaulo graužimas šuniui yra prigimtinis dalykas. Nors maistingųjų medžiagų kauluose beveik nėra, tačiau grauždamas kaulą šuo tarsi grįžta prie savo pirminių instinktų. Dėl šios priežasties šunys linkę kaulus saugoti ir ginti nuo tų, kurie bando juos atimti. Galiausiai, dorodamas kaulą, šuo valosi dantis, masažuoja dantenas, stiprina žandikaulį. Grauždamas šuo maloniai pavargsta, todėl geriau miega. Be to, kartais gaudamas kaulų, šuo mažiau domisi namuose esančiais daiktais.
Kaip reikėtų elgtis?
Siekiant optimalių rezultatų, t. y. norint apsaugoti gyvūną nuo sveikatos problemų ir leidžiant jam pasidžiaugti kaulu, reikia žinoti, kokius kaulus gyvūnui duoti ir kada verta tai daryti. Visų pirma, kaulą rekomenduojama duoti sočiam augintiniui, kad šis jo nerytų gabalais, o ramiai graužtų. Be to, šunims netinka dideli ir kieti kaulai, kurie gali pakenkti jų dantims. Tai reiškia, kad kaulas neturi būti per didelis, geriausia, jei jis būtų minkštokas, plokščios formos. Nors daugelis naminių šunų yra gan atsargūs, kai kurie augintiniai yra itin dideli rajūnai, todėl šiems gyvūnams reikėtų skirti daugiau dėmesio ir neduoti kaulų, kurie gali sukelti problemų (galbūt šuniui verta pasiūlyti džiovintų galvijų vidaus organų, kuriuos šunys irgi labai mėgsta?).
Man atrodo jog kaulai – tai geriausias šuns maistas ir aišku, reikia protingai juos tais kaulais maitinti, juk neduosi kokių vištienos kauliukų, kad užspringtų (vieną šunelį savo taip ir išlydėjau į kitą pasaulį). Aš iš tikrųjų stengiuosi maišyt, jog neprirastų prie kaulų, paskui daugiau nieko ir nevalgys.