Kartais repelentas trico gali pasitarnauti apsaugant mišką nuo žvėrių tuomet, kada vyksta miško kirtimas. Toks darbas – rimtas iššūkis kirtėjams, bet labai svarbus dalykas ir patiems gyvūnams. Kai kerta mišką, geriau iš ten mauti kuo toliau, nes visas šis veiksmas tikrai nėra palanki ir saugi ekosistema miško žvėrims. Tačiau iš esmės miško kirtimas gali būti ir yra naudingas dalykas.

Kertant paliekami jauni ir perspektyvūs medeliai

TricoKai išgirstate, kaip akumuliatoriniai grandininiai pjūklai pjausto medžius, gali perverti skausmas širdį, pagalvosite: kerta gerą mišką. Gal manote, kad ten daugiau niekas niekada nebeaugs? Tačiau dažnai tai netiesa. Nes iškirstoje vietoje (atkreipkite dėmesį į kirtavietes, kokios jos paliekamos) visada tam tikru tankumu yra paliekami jauni medžiai. Šie medžiai padeda išsisėti miškui ir vėliau vėl toje pačioje vietoje auga puikūs miškai. Daug miškų, kuriuos aplink matome dabar, yra užsodinti prieš kelias dešimtis ar šimtą metų. Tai yra reikalingas atsinaujinimo procesas ir jauni medeliai kirtavietėje paliekami. Vėliau gali būti, kad ten pat vyksta miško sėjimas.

Senam miškui ateina laikas atsinaujinti

Kas nutinka miškui, jeigu jis yra labai ilgai nekertamas? Jam ateina laikas atsinaujinti. Jis ima irti natūraliai. Viskas gamtoje yra laikina, o kartu amžina atsinaujinimo būdu. Todėl ir miškas turi savo ciklą. Jeigu leistume miškui atsinaujinti pačiam, jis taptų giria, kur atsirastų labai didelių medžių. Jie virstų vieni ant kitų, vėliau ten atsirastų pelkė, dar už kažkiek laiko durpynai, galiausiai vėl imtų augti miškas. Tačiau tokie procesai užtruktų tūkstantį ar tūkstančius metų. Gal jie ir būtų naudingi žemės paviršiui savaime, tačiau žmonijai tai nepalanku. Todėl kai kurias labai ilgai vykstančias dalis mes pagreitiname ir mišką tiesiog iškertame, kai jis jau pasidaro per senas. Mes panaudojame tą užaugusią medieną savo gerbūviui kurti, o miškas vėl atnaujinamas.

Miško kirtimą riboja taisyklės, todėl piktavališkumui vietos nelieka

Nereikia bijoti, kad miškas gali būti piktavališkai iškirstas. Turime galybę įstatymų, kurie riboja miško kirtimą ir nustato, kada jį galima kirsti, kada griežtai draudžiama. Kaip turi būti kertama, su kokiais leidimais, kokiu metu. Gamtosaugininkai – net ir šiame skaitmeniniame amžiuje tebėra egzistuojantys ir reikalingi žmonės, todėl mes galime tikėtis, kad be reikalo miškai nebus iškirsti, o tik su protingu saiku ir galvojimu į priekį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *