Šiais laikais televizorių remontas gali būti daromas visur, kur ir kompiuterių. Tačiau į tokias taisyklas žmonės dažniau atveža kompiuterius. O buvo laikų, kai neturėjome kompiuterių, bet visi turėjo po televizorių. Tais laikais pasaulis buvo kitoks, o tada, kai sugesdavo televizorius, tai visa šeima pradėdavo vos ne melstis, kad greičiau jis pasveiktų.
Kaip būdavo anksčiau
Ar atsimenate, kai sugesdavo jūsų namuose būdavęs senas „Šilelis“ arba „Tauras“ ir galiausiai jis būdavo gelbstimas? Visi pažinodavo kokį nors meistrą, pas kurį namuose būdavo daromas televizorių remontas. Mes taip pat pažinojome tokį meistrą ir jį išsikviesdavome, kai nustodavo rodyti televizorius. Kaip jis gesdavo?
Pirmiausiai pradėdavo užsikirsti, junginėjant kanalus. Kadangi distancinio valdymo pultelio neturėjome, tai vaikams tekdavo dažnai bėgti prie televizoriaus ir paspausti atitinkamą mygtuką. Paskui prasidėdavo ir kitokios bėdos. Tarkime, tik įsijungus, jis ilgai nerodydavo. Tik mirgėdavo visokiomis spalvomis, ir tik tada kai jau įkaisdavo, atsirasdavo ir mūsų mylimos TV programos. Paskui būdavo ir taip, kad nutikdavo atvirkščiai. Iš pradžių televizorius rodydavo, o paskui įkaitęs išsijungdavo. Arba atsirasdavo papildomos spalvos, lyg visi televizoriuje rodomi veikėjai tarsi degtų. Tiesa, tas pats senas televizorius degdavo nuolat, gesdavo nuolat, taisyti jį reikėdavo kelis kartus į metus.
Kaip dabar yra
Dabar, aišku, viskas kitaip. Dabar televizorius net genda kitaip. Kadangi nuo analoginės buvo pereita prie skaitmeninės televizijos, todėl normalu, kad ir su gedimais yra kitokie reikalai. Taigi, dabar pats dažniausias gedimas yra kai atsilieka vaizdas nuo garso ir atvirkščiai. Taip būna ir tada, kai prastai gaudo ryšį, bet čia gali būti ir televizoriaus antenos problema. Kartais antena būna labai pigi, pati prasčiausia ir vien dėl to negalima žiūrėti gero vaizdo per didelį prabangų televizorių.
Tačiau neretas žmogus net ir televizijos programas dabar žiūri per internetą ar tiesiog per kompiuterį. Pas jaunus žmones apskritai dažnai nebūna televizoriaus, jie naudojasi tik kompiuteriais. Per dieną tiek daug laiko praleidžiamažiūrint į ekraną, kad kartais norisi tiesiog atsipalaiduoti atsiverčiant knygą, nežiūrint į mirgėjimą vaizdo ir garso. Pasvyresnius, ypač provincijoje gyvenančius, žmones jau yra įprasta, kad dažniausiai stovi televizorius. Su juo jie gyvena ir nesiskiria jau daug metų. Todėl, kai sugenda – būna labai blogai. Bet ir tai ne visada, kartais vaikai tada įtaiso kompiuterį.
Dabar televizoriai yra kaip kompiuteriai- turi net savo operacines sistemas, juose galima naržyti internete, kalbėtis per skype, žiūrėti video per youtube. Žinoma, tai reikia daryti atsargiai, nes visur galima pasigauti virusų, o poto teks taisyti.